Kaip veikia mūsų kraujotaka?

Mūsų širdis yra kraujo apytakos centras, iš kurio deguonies prisotintas kraujas arterijomis teka žemyn į mūsų kojas, po truputį atiduodamas deguonį audiniams. Kraujui tekėti arterijomis yra visai nesunku, kadangi pagal gravitacijos dėsnį, jis krenta iš širdies žemyn ir dar turi pagalbą – tai yra kraujo spaudimą. Atidavęs deguonį mūsų audiniams, kraujas po truputėlį virsta į veninį, tampa tamsus, nebeturintis deguonies ir jam vėl reikia sugrįžti į link širdies ir plaučių, kur galėtų pasisotinti nauja deguonies porcija. Iš mūsų kojų, kraujas į širdį be deguonies grįžta venomis. Žmogus turi giliąsias ir paviršines venas. Tai tarsi vamzdžių sistema, kurioje normaliomis sąlygomis, kraujas turi tekėti tik į viršų. Mūsų giliosiomis kojų venomis link širdies kyla apie 90 procentų veninio kraujo, ir tik 10 procentų kyla per paviršines venas. Taigi, taip išeina, kad mūsų giliosios venos yra pačios pagrindinės kojų venos, kuriomis teka daugiausiai kraujo. Paviršinės venos padeda giliosioms venoms tekinti kraują link širdies, tačiau tam yra būtina viena sąlyga: PAVIRŠINĖS VENOS TURI BŪTI SVEIKOS. Jeigu Jūs jau skaitote šį mano aprašymą, greičiausiai arba patys, arba Jūsų artimieji jau turi išsiplėtusias kojų venas, todėl mano tikslas yra Jums paprastai ir suprantamai paaiškinti, kaip atsiranda ši liga. Taigi, tai ką Jūsų matote savo kojose, t.y. išsiplėtusias venas, tėra tik tolokai pažengusios ligos požymiai, kurios priežastys yra visai kitur, bet apie tai šiek tiek vėliau. Trumpam užbėgsiu informacijai už akių ir paminėsiu, kad net ne visi pacientai, sergantys venų varikoze, mato išsiplėtusias kojų venas. Mokslinės studijos rodo, kad net iki 40 procentų pacientų, kurie turi tipinių venų varikozei būdingų skundų, neturi jokių išsiplėtusių kojų venų, o problema yra šiek tiek giliau, tai yra po mūsų oda. Kad dar būtų aiškiau suprasti veninę sistemą, pabandykite įsivaizduoti du vertikalius vamzdelius: vienas iš jų didesnis, kokių 2 cm. skersmens, o kitas mažesnis – 3 mm. skersmens. Taip pat įsivaizduokite, kad tuose vamzdeliuose, kas kelis centimetrus yra vožtuvėliai: tai tarsi mažos durelės, kurios veniniam kraujui atitekėjus iki jų, jos atsidaro, o kraujui pro jas pratekėjus – sandariai užsidaro, ir kraujui neleidžia grįžti atgal prieš srovę. Abiem šiais vamzdeliais veninis kraujas teka į viršų. Turbūt Jums natūraliai kyla klausimas: jeigu jau venos priešingai nei arterijos, neturi spaudimo, tai kas verčia veninį kraują tekėti be spaudimo iš apačios į viršų? Štai Jums ir atsakymas: ne veltui mūsų blauzda dar yra vadinama antrąja mūsų širdimi, nes susitraukinėjant blauzdos raumenims, mūsų venos, esančios tarp raumenų susispaudžia, ir taip kraujas priverčiamas tekėti iš apačios į viršų. Tai tarsi balionas su vandeniu: įsivaizduokite, kad Jūs suspaudžiate baliono, kuriame yra įpilta vandens, apačią – tokiu atveju, visas vanduo subėga į baliono viršų. Panašiu principu veikia ir mūsų veninė kraujotaka: raumenų spaudžiamos venos stumia kraują aukštyn, o vožtuvai esantys venose neleidžia tam kraujui grįžti žemyn. Taigi, viskas yra susiję: ar pamenate ankščiau mano minėtas ligos atsiradimo priežastis? Štai Jums ir atsakymas, kaip nejudra gali išprovokuoti venų varikozę: jeigu Jūs ilgą laiką stovite, sėdite arba apskritai mažai judate – Jūsų antroji širdis, t.y. blauzda nesusitraukinėja, ir nevarinėja veninio kraujo iš kojos link širdies, taip didindama veninio, deguonies neturinčio kraujo sąstovį mūsų kojose.